Miestų vystymas per apleistų erdvių konversiją

Skaičiai
1 žymi lankytina vieta įtraukta į valstybei svarbių strateginių projektų sąrašą
1000 lankytojų per dieną
12 įtraukta suinteresuotųjų šalių

Miestuose dažnai rasime įvairių apleistų, nenaudojamų ar naudojamų nekokybiškai erdvių. Viena iš tokių erdvių Vilniuje – Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia, kuri sovietmečiu buvo paversta maisto sandėliu, jos vidinė erdvė suskirstyta perdangomis, sukuriant du papildomus aukštus per visą pastato plotį. Po sovietmečio bažnyčia liko apleista ir stovėjo nejudinama 25 metus.

Paradoksalu tai, kad bažnyčia stovi pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje, judrioje gatvėje, tačiau niekas šios erdvės nepergalvojo, nesiėmė sukurti jai naujos paskirties ir atgaivinti. Permąstymas nusistovėjusių dalykų yra sunkus. Tiesa, buvo keli grass root iniciatyvos, tačiau nors ir sulaukusios žmonių susidomėjimo, šios iniciatyvos nepersikėlė į strateginį lygmenį, nes neatsirado dialogas tarp skirtingų suinteresuotųjų šalių.

Įtraukūs metodai padeda kurti dialogą tarp skirtingų interesų

Mūsų požiūris buvo iš karto įtraukti visas suinteresuotąsias šalis vystant erdvę, todėl pradėjome kurti šios erdvės atgaivinimo strategiją įtraukdami visus sektorius: verslą, nevyriausybines organizacijas ir viešąjį sektorių.

Vilnius nagrinėjamas kaip skirtingų kultūrų ir požiūrių mazgas

Tai iškart padėjo pajudėti iš sąstingio, nes visi sektoriai ne tik pamatė savo rolę, bet ir savo įsipareigojimus. Pradėjus darbus su atstovais iš kiekvieno sektoriaus, plėtėme savo partnerių lauką, kviesdami juos į susitikimus, išklausydami ir siūlydami. Taip kūrėsi bendra vizija ir strategija, kuri buvo sukurta kartu (co-created).

Ribos ne tik apibrėžia, bet ir įgalina

Šiuo metu erdvė yra puikiai žinoma įvairioms bendruomenėms, sektoriams ir miesto svečiams. Visai aplinkinei erdvei yra kuriama įveiklinimo strategija, apimant šalia esančius pastatus ir jų savininkus (privatūs butai, universitetas, valstybės turto objektai, mokyklos, verslai).

(Panos Georgiou nuotraukos)