Darnus Klaipėdos regiono vystymas: identitetas, vertybės, išoriniai veiksniai

Skaičiai
7 savivaldybės
317 tūkst. gyventojų
5 regiono vystymo kryptys

Vis augantis „iš apačios į viršų“ (angl. bottom-up) požiūris į valdymo sistemas vis labiau įtikina savo atnešamomis naudomis. Žmonių, tiesiogiai susijusių su situacija, įgalinimas jau įrodė savo efektyvumą, nes pastarieji turi daug žinių apie aplinkybes bei taip pat pasižymi išskirtiniu pasiryžimu įgyvendinti parengtas strategijas, kurių formavimo dalimi jie buvo.

Valstybiniu mastu šis pokytis visą dėmesį nukreipė į periferiją - augimo centras iš sostinės persikelia į regionus. Tai savaime reikalauja daugiau atsakomybės ir žinių kokybiškam įgyvendinimui. Norint sėkmingai įgyvendinti strategiją, komandai reikia pagrįsti savo identitetą, vertybes ir išorinius elementus lemiančius ateities vystymąsi. Identitetas įgalina vertybes, o pastarosios apsprendžia veiksmų kryptį. Tačiau kryptis yra efektyvi tik tada, kai įgyvendinama pagal vyraujančias tendencijas ir platesnį strateginį kontekstą.

Norėdami identifikuoti suinteresuotųjų šalių išpažįstamas vertybes, mūsų komanda sukūrė specifinę dirbtuvių struktūrą remiantis Darnaus Vystymosi Tikslais (DVT), Kūrybišką vietokūra (angl. Creative Placemaking) ir Įtraukiančios lyderystės (angl. Art of Hosting) metodais.

Proceso architektūra įgalino atskleisti vertingą informaciją, perspektyvas ir įžvalgas per itin trumpą laiko tarpą.

Regiono identiteto struktūra

Visi dalyvaujantys tapo rezultatų formuotojais, o ne tik jų gavėjais.

Išryškėjusios vertybės, kuriomis remiamasi vietoje, nurodė į partnerysčių vystymą, kokybišką išsilavinimą, inovatyvią infrastruktūrą bei pramonę, gerovę, bei mėlynąją ekonomiką. Ši trajektorija tiesiogiai atspindi Jungtinių Tautų pristatytą Darnaus Vystymosi Tikslų modelį.

Mūsų komanda analizavo vietai būdingus istorinius ir sociokultūrinius elementus kokybiškam identiteto supratimui. Klaipėdos regionas yra unikali teritorija ne tik dėl savo ribojimosi su jūra, tačiau ir dėl išskirtinio istorinio ir kultūrinio domeno. Šis regionas išgyveno ir vis dar patiria pokyčio formuojamą kontekstą. Tiksliausiai būtų sakyti, kad regionas gyvena tarp ritmu: tarp sausumos ir vandens, tarp skirtingų vandenų, tarp kurorto ir miesto, tarp tylumos ir verslo, tarp gamtos ir infrastruktūros, tarp Helsinkio ir Kaliningrado, tarp kūrybiškumo ir reaktyvumo.

Elementai darantys įtaką regiono ateičiai buvo interpretuojami trimis kryptimis (Vietos situacija, Tarptautinės tendencijos, Nacionaliniai prioritetai) ir tarp jų vykstančio santykio (Inovacijos, Tvarumas, Poveikis). Paaiškėjo, kad nacionaliniu mastu lokalizuoti DVT pagrindžia regiono viziją: tvarus bendradarbiavimas, kokybiškas išsilavinimas, inovatyvi ekonomika, sveikata ir gerovė. Atitinkamai tai apibrėžė penkias pagrindines regiono ambicijas: Ugdantis regionas, Aukštos pridėtinės vertės regionas, Atviras regionas, Mėlynosios ekonomikos regionas, Gerovės regionas.

Regioninis vystymas turi atliepti iš vietos kylantį kontekstą. Tai formuoja strateginį kelią darniam vystymuisi įvykti. Be savojo konteksto sprendiniai tampa nuolatiniais trukdžiais integraliems veiksmams įgyvendinti.

Taip pat būtent darnus augimas formuoja regiono atsparumą krizėms ir kuria aktyvią krizių prevenciją.

Toks tvarus ir į ateitį orientuotas vystymasis reikalauja regioninės lyderystės - įtraukaus suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimo kartu veikiant regiono labui. Supratimas, kas yra regionas ir kaip turėtų jis judėti toliau, įvardina sąlygas, kviečiančias prisiimti atsakomybę bei lyderystę tvariame regioniniame vystymesi nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.

*pamatinis principas formavęs sisteminį situacijos supratimą ir sprendimų identifikavimą buvo paremtas M.Heideggerio Dasein teorija.

Studijos pristatymas: https://bit.ly/3dJqkJv
Parengta studija: https://bit.ly/2UnQV79